- apkalimas
- apkali̇̀mas dkt. Si̇́enų apkali̇̀mas lentẽlėmis.
.
.
apkalimas — apkalìmas sm. (2) 1. → 1 apkalti 2: Visas miestas dėl tokio langų apkalimo atrodo panašus į užkaltą miestą rš. Ėmė zvembti kulkos, čeksėjo įsigrauždamos į pašiūrių apkalimą rš. 2. Ak → apkalti 5. 3. R365, KI496, N, Bb1Mt1,11 kalinimas, nelaisvė … Dictionary of the Lithuanian Language
apkalas — ãpkalas sm. (3b) 1. apkalimas, apkaustymas: Ãpkalas geras ant brikos J. Šitos lentutės bus geros apkalams Skr. Duobės dugne randami žalvariniai geriamųjų ragų apkalai rš. 2. žr. apkala 1: Apleido šaltis ãpkalu, t. y. apšalo J. Slidu eiti, kad… … Dictionary of the Lithuanian Language
apmušimas — apmušìmas sm. (2) → apmušti. 1. apkūlimas, apdaužymas: Tas (vienas) apmušimas – klok pilną klojimą rugių Ėr. 2. apkaupimas: Po pirmojo apmušimo arba aprausimo [tabokų diegų] reik tuo įtimpos laistyti S.Dauk. 3. apkalimas, aptraukimas: Apmušimas … Dictionary of the Lithuanian Language
gyvatėlė — gyvatė̃lė sf. (2) 1. Jnš ašies apkalimas. 2. žr. gyvatukas: Kviečiukų sėklų perleidėm ir per gyvatė̃lę Sml … Dictionary of the Lithuanian Language
iškalimas — iškalìmas sm. (2) → 1 iškalti: 1. KI520. 2. Formulių iškalimas rš. 3. KII53. 4. refl. Sut → 1 iškalti 7 (refl.). kalimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
išmušimas — išmušìmas sm. (2) → išmušti. 1. NdŽ išvarymas smūgiais. 2. refl. išsiveržimas, prasiveržimas: Liepsnų išsimušimas Gmž. Išsimušimas kraujo iš burnos rš. 3. refl. išsivadavimas: Išsimušimas iš nevalės kryžiokų P. 4 … Dictionary of the Lithuanian Language
kaladas — ×kaladas sm. Q209 kalėjimas, apkalimas … Dictionary of the Lithuanian Language
kalimas — kalìmas sm. (2) → 1 kalti: 1. NdŽ Kalimui nėra galo Gmž. 2. NdŽ. 3. NdŽ. 4. KII53, NdŽ → 1 kalti 10. | prk.: Prasidėjo naujų žodžių kalimas rš … Dictionary of the Lithuanian Language
nukalimas — nukalìmas sm. (2) 1. → 1 nukalti 2: Kiek mokėjai už kirvio nukalìmą? Kp. 2. KI36 → 1 nukalti 4. kalimas; apkalimas; įkalimas; iškalimas; nukalimas; … Dictionary of the Lithuanian Language
pamušimas — pamušìmas sm. (2) → pamušti. 1. NdŽ primušimas. 2. NdŽ nužudymas. ║ KI25,II155 paskerdimas, papjovimas: Ugnis ... mėsininko ... arklių staldą, pašiūrę ir pamušimo butą drauge sucėravo LC1887,11. ║ bažn. aukojamasis gyvulys: Pamušė tada Jokūbas… … Dictionary of the Lithuanian Language